Ludwig Wittgenstein
„Apie tikrumą“
Vertė: Saulenė Pučiliauskaitė
Leidykla: Baltos lankos
Metai: 2009
Puslapių skaičius: 152
ISBN: 978-9955-23-298-8
Lietuviškai pasirodė ir paskutinis iš trijų svarbiausių – greta „Loginio-filosofinio traktato“ ir „Filosofinių tyrinėjimų“ – Ludwigo Wittgensteino tekstų – „Apie tikrumą“. Tai per paskutinius pusantrų filosofo gyvenimo metų rašytos pastabos epistemologijos temomis, inspiruotos G. E. Moore’o argumentų prieš skepticizmą, susistemintos ir 1969 m. paskelbtos garsių Wittgensteino mokinių ir jo paveldo leidėjų G. E. M. Anscombe ir G. H. von Wrighto.
Pagrindinė teksto tema – teiginio tikrumo, kaip negalimybės suabejoti tuo teiginiu, apmąstymas. Ši tikrumo samprata, galbūt geriausiai pažįstama iš Descartes’o „Apmąstymų“, analizuojama iš „Filosofinių tyrinėjimų“ pažįstamų idėjų kontekste: mūsų įsitikinimų tikrumas atpažįstamas mūsų veikimo – tiek verbalinio, tiek ir neverbalinio – būduose. Daug dėmesio skiriama ir įvairių filosofinio skepticizmo formų kritikai pasitelkiant vėliau Donaldo Davidsono išplėtotą idėją, kad abejonė yra įmanoma tik turimų įsitikinimų fone.
Kaip ir kiti Wittgensteino tekstai, „Apie tikrumą“ yra fragmentiškas ir mįslingas. Dažnai sunkoka suprasti, ką būtent filosofas teigia – nesutarimai dėl to, kokius būtent įsitikinimus priskirti Wittgensteinui, yra kasdienė jo interpretatorių duona. Nesutariama ir dėl to, ar toks teksto atvirumas yra jo filosofinių raštų privalumas, ar trūkumas. Sutariama tik dėl to, kad tikrai sunku pervertinti Wittgensteino įtaką – gerą ar blogą – filosofavusiems po jo.
Vilius Dranseika
0 komentarai(ų)
sek diskusiją, prenumeruok šio įrašo komentarų RSS srautą.
Norėdami komentuoti, prisijunkite .