Gershom Scholem
„Žydų mistika ir jos pagrindinės srovės“
Vertė: Antanas Gailius
Redagavo, pratarmę ir žydų mistikos terminų žodynėlį parašė Naglis Kardelis
Leidykla: Aidai
Metai: 2009
Puslapių skaičius: 448
ISBN: 978-9955-656-50-0
Kaip įžangoje teigia Naglis Kardelis, kapitalinis Gershomo Scholemo (1897 – 1982) veikalas „Žydų mistika ir jos pagrindinės srovės“ – epochinės reikšmės knyga. Šios solidžios ir įtaigiai parašytos knygos vertimas į lietuvių kalbą ne tik užpildys nemažą mūsiškio akademinio išmanymo spragą, bet ir padės tiesti dvasinius tiltus tarp žydų ir lietuvių tautų.
Trečiuoju ir ketvirtuoju praeito amžiaus dešimtmečiais Scholemas lankėsi visose didžiausiose Europos bibliotekose ir sistemingai studijavo visus ten pasiekiamus žydų mistinės tradicijos dokumentus. „Žydų mistika“ – šio darbo vaisius. Veikalas ypatingas tuo, jog jis sujungia tiek didelę autoriaus mokslinę kompetenciją, tiek jo puikią „filosofinę klausą“. Knyga dedikuota Walteriui Benjaminui, artimam Scholemo bičiuliui, vienam originaliausių XX amžiaus mąstytojų, jungusių Frankfurto mokyklos Kritinę teoriją ir religines-mistines intuicijas.
Šis veikalas aprėpia žydų mistiką nuo jos antikinių ištakų iki paskutiniojo jos proveržio XVIII amžiaus Lenkijoje ir Ukrainoje. Atskiruose knygos skyriuose nagrinėjami bendrieji žydų mistikos klausimai, Merkabos mistika, viduramžių Vokietijos chasidizmas, Kabalos tradicija, kanoninis jos tekstas Zoharas („Spindinti knyga“), garsiojo kabalisto Izaoko Lurijos mokykla, sabatianistinis sąjūdis ir naujasis chasidizmas Lenkijoje. Tikriausiai visą turtingą žydų mistikos istoriją vienija tai, jog „mistinė religija stengiasi Dievą <…> iš pažinimo ir dogmatikos objekto paversti nauja ir gyva patirtimi“.
Neabejotina, jog ši knyga lietuvių skaitytojui padės ne tik praverti duris į keistąjį žydų mistikos pasaulį, bet ir geriau suprasti tokius šio pasaulio daugiau ar mažiau pakerėtus mąstytojus kaip M. Buberis, W. Benjaminas, E. Levinas, J. L. Borgesas, J. Derrida ir kiti. Galiausiai „Žydų mistikos“ vertimas ne tik ties naujus dvasinius tiltus tarp žydų ir lietuvių tautų, bet padės įminti ir jau esamus jų saitus. Pavyzdžiui, kad ir šias Mošės Kulbako eilutes iš jo poemos „Vilnius“: „O gal tu, mieste, esi kabalisto sapnas, / Skrendantis per žemę kaip vortinklis rudens pradžioj?“
Jonas Skačkauskas
0 komentarai(ų)
sek diskusiją, prenumeruok šio įrašo komentarų RSS srautą.
Norėdami komentuoti, prisijunkite .