Paul Ricoeur „Apie vertimą“

Paul Ricoeur
„Apie vertimą“

Vertė: Paulius Garbačiauskas

Leidykla: Aidai
Metai: 2010

Puslapiai: 82
ISBN: 978-9955-656-87-6

Kartą Paulis Ricoeuras, sugrįžęs namo iš psichoanalitiko J. Lacano seminaro, išgirdo telefono skambutį – skambino pats Lacanas. „Ką manai apie mano paskaitą?“ – paklausė Lacanas. „Nesupratau nieko,“ – atsakė Ricoeuras. Lacanas padėjo ragelį. Iš tiesų – knygelė „Apie vertimą“ yra ir apie supratimą.

Ricoeuro (1913-2005 m.) hermeneutinės filosofijos simbolis – kompromiso ir dialogo siekis. Tarp fenomenologijos ir psichoanalizės, struktūralizmo ir egzistencializmo, literatūros ir religijos ir pan.. Ricoeuras teigė: trumpiausias kelias į save – tai aplinkkelis, t.y. kelias per kitą.

Knygelėje „Apie vertimą“ taip pat siekiama kompromiso: versti – tai atvesti skaitytoją pas autorių, atvesti autorių pas skaitytoją, „nuolatos rizikuojant tarnauti dviem ponams ir tuo pat metu juos išduoti“. Tik tokiu būdu, t.y. atsižadant tobulo vertimo, tačiau neatsižadant paties vertimo, įmanomas šios dilemos sprendimas. „Tai ir yra kalbinis svetingumas, kai malonumą apsistoti kitoje kalboje atsveria malonumas svetimšalio kalbą priimti pas save – savo namuose.“

Tačiau yra ir kitas vertimas. Tai vertimas tos pačios kalbinės bendruomenės viduje: vokiečiams suprasti Paulį Celaną ar lietuviams Alfonsą Nyka-Niliūną – tai išsiversti jų poeziją į „normalią“ kalbą. Žinoma, ir čia neįmanomas vertimas be nuostolių. „Tačiau jeigu mes niekados nepriartėtume prie nerimą keliančios neišreiškiamybės ribų, argi kada nors suprastume, ką reiškia mįslė, neišverčiama mįslė?“

Matyt nesuklystume šioje „neišverčiamoje mįslėje“ nujausdami  religijos artumą. Ricoeuras niekados neslėpė savo religingumo. Tobulo vertimo, supratimo, hermeneutikos neįmanomumas yra savita modernios metafizikos kritika. Ricoeuro žinia – dialogas ir kompromisas. Ragelį padėjo Lacanas.

P.S. Knygutės priede spausdinamas Vytauto Ališausko ir Ricoeuro pokalbis „Svarbiausia – viešoji diskusijos sfera“.

J. S.

Pasidalink