Filosofija nuo pat savo susiformavimo balansavo tarp nesuinteresuotos teorinės žiūros ir į praktinius interesus orientuotos veiklos. Žvelgdami į šiuolaikinę filosofiją, kuriai būdinga vis didesnė įvairovė ir specializacija, galime pamatyti keletą skirtingų būdų, kaip praktiniai interesai ir aplinkybės formuoja ir kreipia filosofavimą, filosofijos metodus, leidžia įvesti filosofijoje naujas skirtis, naujų krypčių vardus. Štai keletas pavyzdžių:

• Filosofijos metodų taikymas praktinių problemų analizei ir sprendimui: medicinos etika, filosofinis konsultavimas, logikos taikymai dirbtinio intelekto tyrimuose, verslo etika, taikomoji epistemologija ir kt.
• Filosofija, apmąstymų objektu pasirenkanti santykinai siauriau apibrėžtą sritį: kino filosofija, biologijos filosofija, sporto filosofija, karo filosofija, informacijos filosofija, religijos filosofija ir kt.
• Filosofavimas kaip viešojo intelektualo, siekiančio formuoti politinį, kultūrinį, socialinį gyvenimą, veikla.
• Filosofo bendradarbiavimas su kitų disciplinų atstovais – psichologais, medikais, teisininkais, kognityvinių mokslų atstovais – tiek pasitelkiant specialiųjų mokslų metodus nagrinėjant tradiciškai filosofinius klausimus, tiek filosofijos metodais nagrinėjant specialiųjų mokslų problemas.

Šiais metais kviečiame aptarti įvairiausius jau realizuotus ir galimus filosofinio teorizavimo ir filosofijos praktinių taikymų santykius. Kviečiame svarstyti tiek deskriptyviai, kokia situacija yra ir kokia ji galėtų būti, tiek preskriptyviai, koks turėtų būti filosofijos teorijos ir jos taikymų santykis.

• Konferencijos metu kviečiamas visuotinis Lietuvos filosofų draugijos narių susirinkimas. Gal ir jūs norėtumėte įstoti į draugiją?